Lietuvos verslas

Tūkstančiams lietuvių emigravus ar tiesiog išmirus, nemažai butų ir namų lieka tušti. Jų paveldėtojams ar pirkėjams atrodo, kad toks turtas yra saugus. Tačiau, jame apsigyvenus nekviestiems svečiams, gali kilti rimtų problemų, o mėginant išvaryti gali tekti mokėti ne tik baudas.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad šalyje turi būti sukurtas valstybinis bankas. Anot jos, tai turėtų būti numatyta LSDP rinkiminėje Seimo programoje, o toks sprendimas leistų pagerinti konkurencinę aplinką.

Atšilus orams darbdaviai vis intensyviau ieško sezoninių darbuotojų. Labiausiai pastiprinimo dairosi įvairios maitinimo įstaigos. Pasak restoranų atstovų, daugiausiai dirbti sezono metu ateina studentai ir moksleiviai. Pasirodo, kad jaunimas nori mažai dirbti, bet daug užsidirbti, kai kurie svajoja be jokios patirties į rankas gauti ir iki tūkstančio dviejų šimtų eurų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Miškų savininkams, norintiems pagerinti jiems priklausančių išretėjusių ir ekonomiškai menkaverčių medynų ar krūmynų kokybę, pertvarkant juos į produktyvius ir atsparius klimato kaitai medynus, bus skiriamos dotacijos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) jau kviečia teikti paraiškas šiai paramai gauti.

Netikėtai netekus darbo, bedarbio pašalpa kartais tampa išsigelbėjimu. Visgi dažnam nelengva perprasti jos skyrimo ir apskaičiavimo subtilybes bei įvairias išimtis, todėl ekspertai paaiškina, kokio dydžio išmoką galima gauti bei ar jums galėtų priklausyti papildoma pašalpa, rašoma pranešime spaudai.

Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad per 2023 m. Lietuvoje veikiančios statybos bendrovės užsienio rinkose įvykdė darbų, kurių vertė prilygo 620 mln. eurų. Anot jo, taip pat pastebimas išaugęs pasitikėjimas lietuviškomis statybos bendrovėmis. „Vien praėjusiais metais Lietuvos statybininkai užsienyje atliko daugiau kaip 620 mln. eurų vertės darbų. Tai yra rekordinis eksporto rodiklis“, – parodoje „RESTA 2024“ kalbėjo D. Gedvilas.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kritiškai vertina Finansų ministerijos parengtame projekte „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“ numatytą pokytį, kuomet baudų ir ekonominių sankcijų įsiskolinimų valstybėje išieškojimą perimtų Vyriausybė. Anot LVK generalinio direktoriaus pavaduotojo Emilio Ruželės, tai toliau turėtų daryti anstoliai.

Visuomenėje verda diskusijos dėl gyventojų atsakomybės už jiems priklausančius statinius bei dėl to, ką daryti su senos statybos daugiabučiais pastatais. Svarstoma apie nedidelės dalies daugiabučių namų, kurie yra avarinės būklės, griovimą.

Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15 d. dar gali pasinaudoti galimybe paskutinį kartą ypač palankiomis sąlygomis gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“.  Parama smulkiesiems ūkiams yra negrąžintina parama, kuri finansuojama 100 proc., t. y. ūkininkui nebūtina prisidėti savo lėšomis, visas išlaidas galima padengti paramos lėšomis, informuoja Žemės ūkio ministerija.

Vienas radviliškietis pigiau iš nepažįstamojo nusipirko elektrinę žoliapjovę, o paskui pasigailėjo – prarado ir ją ir pinigus. Pasirodo, robotukas buvo pavogtas Švedijoje. Pasak policijos pareigūnų, panašių istorijų su vogtomis žoliapjovėmis nutinka kone kasdien. Nežinojo, kad prekė vogta „Husqvarna“ serviso meistras Antanas, kuriam žmonės atveža sugedusias žoliapjoves, pasidalino viena įdomesnių istorijų. „Plungėje nusipirko robotą, sakė, kad viskas tvarkoj su tuo robotu.

Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. „Tam tikrų įkainių didinimas šiame kontekste, kai bankų pelningumas išties yra didelis, vienas didesnių Europos Sąjungoje, natūraliai kelia klausimų visuomenei, kelia klausimų ir mums.

Šalyje veikiantiems bankams pernai uždirbus beveik milijardą eurų grynojo neaudituoto pelno – dvigubai daugiau nei užpernai – Lietuvos banko (LB) valdybos narys sako, kad paslaugų įkainių didinimas augančio pelningumo fone rodo socialinės atsakomybės trūkumą. „Tam tikrų įkainių didinimas šiame kontekste, kuomet bankų pelningumas yra vienas didesnių ES, kelia klausimų natūraliai. Kelia klausimų visuomenei, kelia klausimų ir mums.

Artėjant Motinos dienai gyventojai suskubo tvarkyti kapus. Tačiau šį darbą žmonės vis dažniau patiki kapų tvarkytojams. Jie tikina, kad motinos diena tokia pat didelė šventė, kaip ir Vėlinės. Jie skaičiuoja išaugusį užsakymų skaičių ir vardija kainas. Pasak kapų tvarkytojų, vienkartinis kapo tvarkymas gali atsieiti nuo 39 eurų, o sezoninis – nuo 299 eurų.

Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. Lėšos bus skirtos antrinės „Neo Finance“ įmonės Nyderlanduose teikiamoms vartojimo paskoloms bei paskoloms smulkiam ir vidutiniam verslui finansuoti, penktadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.

Vis labiau populiarėja pietų miegas darbe ir kai kurios įmonės propaguoja tokį darbuotojų įprotį. Įmonės investuoja ne tik į patogias sofas biure, vadinamus miego kambarius, kur galima nusnūsti, bet ir į miegadienius, kuomet į darbą galima ateiti ir vėliau. Pasak gydytojų, darbuotojų miegas po pietų, trunkantis kad ir penkiolika minučių, gali padidinti darbo našumą net iki 35 procentų, paspartinti protinę veiklą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 100 proc. viso galutinio elektros suvartojimo. „Energetikos sektoriuje Lietuva turi tikslą, kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 100 proc. viso galutinio elektros suvartojimo.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“ į Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ naujos kadencijos valdybą teikia dviejų naujų narių kandidatūras.

Vilniaus Konstitucijos prospekte tarp dangoraižių esantis 1989 metais statytas daugiabutis bus atnaujintas. Pasak sostinės savivaldybės, šio daugiabučio savininkams pasiūlius siekti A klasės ir pristačius naują investicijų planą, namo renovacijai pritarė 64 proc. gyventojų. Pasak Vilniaus savivaldybės, apie miesto centre stovinčio senos statybos daugiabučio renovaciją imta kalbėti ėmė prieš ketverius metus.

Pieno perdirbimo bendrovė „Žemaitijos pienas“ už 2023 metus išmokės 2,08 mln. eurų dividendų arba po 5 centus vienai akcijai. Akcininkai penktadienį susirinkime patvirtino dalies jų pateiktą alternatyvų pelno paskirstymo projektą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. „Žemaitijos pieno“ valdyba balandžio pradžioje už praėjusius metus siūlė dividendų nemokėti. Bendrovės akcininkai sprendė dėl 102,22 mln. eurų paskirstytino pelno. Iš jo 10 mln.