Portalas tv3.lt siekia apžvelgti silpnąsias visų kandidatų į prezidentus puses, kad rinkėjai galėtų išsirinkti būdami informuoti ne tik apie gerąsias politikų savybes, bet ir įvertinę jų silpnybes. Straipsnių ciklą pavadinome „Kandidatų nuodėmėmis“, o ar šios nuodėmės yra trukdis eiti prezidento pareigas – spręs Lietuvos rinkėjai.
Vedė buvusios žmonos buvusią draugę
D. Žalimas Konstitucinio Teismo teisėju tapo 2011 metais, tačiau jau 2014-aisiais buvo paskirtas Konstitucinio Teismo pirmininku ir šias pareigas ėjo iki 2021-ųjų.
Natūralu, kad tapęs Konstitucinio Teismo pirmininku D. Žalimas ieškojo kompetentingo kanclerio, galinčio vadovauti visai kanceliarijai. Ši pozicija yra svarbi, nes nuo kanceliarijos vadovo darbo kokybės priklauso viso Konstitucinio Teismo veikimo efektyvumas.
Kanclerį Konstituciniame Teisme į pareigas skiria ir iš jų atleidžia pirmininkas. Kaip pasakoja tuo metu Konstituciniame Teisme dirbę asmenys, D. Žalimas į kancleres laikinai (paskui ir nuolatos) paskyrė tuometinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko patarėją Ingridą Danėlienę.
Remiantis neoficialiais šaltiniais, be kitų asmenų, I. Danėlienę į pareigas rekomendavo ir pirmoji D. Žalimo sutuoktinė Skirgailė Žalimienė, kuri tuo metu buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja, o šiuo metu eina teismo pirmininkės pareigas. Abi teisininkės, kaip teigia šaltiniai, buvo geros draugės, bendravo ir už darbo ribų.
Tačiau laikui bėgant Konstituciniame Teisme imta plačiai šnabždėtis, kad tuometinį pirmininką ir kanclerę gali siekti kur kas daugiau nei darbas: kolegos jautė, kad užsimezgė romantinis ryšys. Šis ryšys kurį laiką buvo slepiamas, bet, kaip sakoma, meilės nenuslėpsi, ji pleveno ore. „Visada net būdavo sakoma, mes su Ingrida nusprendėm...“, – juokėsi vienas teisininkas.
2016 metais subyrėjo D. Žalimo ir S. Žalimienės santuoka. Su portalu tv3.lt bendravę žmonės santuokos subyrėjimą siejo būtent su nauju užsimezgusiu tarnybiniu romanu.
Nepaisant pirmosios santuokos subyrėjimo D. Žalimas neviešino draugystės su kanclere, nors Konstitucinis Teismas tiesiog ūžė nuo apkalbų. Konstitucinio Teismo pateiktais duomenimis, 2016-2019 metų laikotarpiu, D. Žalimas ir I. Danėlienė kartu vyko į 25 komandiruotes: iš jų trijose dalyvavo kiti Konstitucinio Teismo teisėjai, o 22-oje tik dviese. Galiausiai, pora susituokė 2021 metų liepos mėnesį, kai nė vienas jau nebedirbo Konstituciniame Teisme.
Nesėkmingai bandė siūlyti draugę į Konstitucinį Teismą
Dar viena istorija yra siejama su nepavykusiu D. Žalimo bandymu pasiūlyti savo draugę, dabar jau žmoną, I. Danėlienę tapti Konstitucinio Teismo teisėja. D. Žalimo ir dviejų jo kolegų kadencija Konstituciniame Teisme turėjo baigtis 2020 metų kovo mėnesį, tačiau teisėjų kaita vėlavo.
Remiantis pagrindiniu šalies įstatymu, Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Šis teismas atnaujinamas trečdaliu kas treji metai, bet 2020 metais atnaujinimas sutriko. Iš dalies tai buvo aiškinama koronaviruso pandemija, iš dalies vyko pasistumdymai tarp tuometinės valstiečių žaliųjų valdančiosios daugumos ir prezidento Gitano Nausėdos.
Kai Konstitucinis Teismas atnaujinamas vienu trečdaliu, po vieną kandidatą siūlo prezidentas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Seimo pirmininkas. Tuo metu Seimo pirmininko pareigas ėjo Viktoras Pranckietis, kuriam D. Žalimas rekomendavo į Konstitucinį Teismą siūlyti I. Danėlienę. Ir nė žodžiu neužsiminė, kad jie yra pora.
„Man ją man pristatė, gavau neseniai jos išleistą knygą. Aš tik neprisimenu, ar pati kandidatė atnešė knygą, ar kažkas kitas ją davė. Bet ji buvo man apibūdinta, kad yra gera teisininkė, kad žino visą vidinę Konstitucinio Teismo veiklą. Tai tiek ir žinių. Kitą dieną po jos nominacijos paskelbimo, išlindo vieša paslaptis, kad jie yra susiję asmenys. Išėjo negerai. Todėl aš visiškai nesijaudinau, kad Seimas nepritarė jos kandidatūrai“, – portalui tv3.lt pasakoja V. Pranckietis.
„Aš jai uždaviau tokį klausimą. Ir paskui labai džiaugiausi, kad uždaviau. Ji atėjo susitikti, prisistatyti kaip kandidatė. Aš jos paklausiau: „Jeigu dar ką nors turėtumėt man šiandien pasakyti, tai norėčiau šiandien ir sužinoti“. Ji pasakė, kad neturi daugiau ką pridurti. Matyt, tie santykiai nebuvo formalizuoti ir pridurti nebuvo ką“, – pamena tuometinis Seimo pirmininkas.
V. Pranckietis sako apgailestaujantis, jog tuo metu niekas jo neinformavo apie sąsajas tarp D. Žalimo ir I. Danelienės. Tuometinis Seimo pirmininkas pamena, kad ieškodamas pamainos Konstituciniame Teisme buvo gavęs keletą rekomendacijų, tačiau pirmiausia atsižvelgė į Konstitucinio Teismo pirmininko nuomonę, nes D. Žalimas profesine prasme tikrai yra gerbiamas ir vertinamas.
Valstybinėje tarnyboje paprastai laikomasi principo nepainioti viešųjų ir privačių interesų, o savo gyvenimo draugės protegavimas, net jei tai puiki profesionalė, laikomas nederamu elgesiu.
Laisviečiai irgi pajuto žmonos aktyvumą
Kad D. Žalimas neatskiriamas nuo naujosios žmonos, neseniai pajuto ir Laisvės partija. Kaip užsiminė vienas Laisvės partijos atstovas, kandidato į prezidentus ir Europos Parlamento narius sutuoktinė I. Danėlienė „visur kišasi ir dalyvauja“. Tai iš dalies liudija kritišką šio asmens požiūrį, jog šitoks kandidato žmonos kišimasis nėra laikomas konstruktyvia pagalba.
Per prezidento rinkimų kampaniją paaiškėjo, kad Laisvės partija šiuo metu mažą vaiką auginančiai teisininkei I. Danėlienei sumokėjo 10 680 eurų už politinės kampanijos koordinavimą ir planavimo paslaugas. Paaiškėjus šiam faktui I. Danėlienė pinigus grąžino, o D. Žalimas šią situaciją pavadino klaida.
Paskleistas gandas, kad Laisvės partija – ne pirmoji
D. Žalimas šiuo metu rinkimuose dalyvauja kaip Laisvės partijos keliamas kandidatas, nors nėra jos narys. Karjeros pradžioje 1996-2001 metais teisininkas priklausė Tėvynės sąjungai, yra dalyvavęs rinkimuose su šia partija.
Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje 24/7 yra sakęs, kad D. Žalimas anksčiau bandė siūlytis socialdemokratams, bet šie nesusidomėjo bendru darbu. „Socialdemokratų partija jo pasisiūlymo nepriėmė. Laisvės partija priėmė“, – nurodė E. Gentvilas, kuris paprastai nepernelyg žavisi koalicijos partneriais laisviečiais.
Tačiau Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tokias žinias kategoriškai neigia. Politikė teigia, kad su D. Žalimu nėra kalbėjusi apie bendrą politinį darbą. V. Blinkevičiūtė patikino, kad būdama partijos pirmininkė ji kontroliuoja, kokios strategijos laikysis partija, su kuo bendradarbiaus, kaip elgsis.
„Jeigu kas nors kur nors kalbasi prie kavos puodelio, tai čia visiškai nereiškia, kad vyksta pokalbiai dėl bendro darbo. Kaip ne kaip, aš esu partijos pirmininkė ir jeigu aš, kaip partijos pirmininkė su niekuo nesusitinku ir nekalbu, vadinasi, nėra jokių intencijų kažką turėti pas save, šiuo atveju galbūt D. Žalimą. Visus procesus, kurie vyksta dėl įvairių ketinimų ar neketinimų, aš tikrai kontroliuoju ir žinau. O šiaip, žinote, yra rinkiminis laikotarpis ir norinčių ar nenorinčių (kažką bendro veikti) visada yra ir bus“, – portalui tv3.lt sakė V. Blinkevičiūtė.
