Užsienio verslas

Nyderlandų medicininių prietaisų gamintoja „Philips“ pirmadienį pranešė sudariusi taikos susitarimą Jungtinėse Valstijose nagrinėjamose ir bendrovę gerokai sukrėtusiose bylose dėl brokuotų miego apnėjos aparatų, pagal kurį jai teks sumokėti 1,1 mlrd. JAV dolerių kompensacijų. Nuo 2021 m. bendrovė patyrė aibę krizių, susijusių su jos gaminamais aparatais „DreamStation“, skirtais gydyti miego apnėją – sveikatos sutrikimą, kai miego metu trumpam sustoja kvėpavimas.

Vienos didžiausių pasaulyje buitinės technikos gamintojų – Švedijos „Electrolux“ pirmojo metų ketvirčio nuostoliai padvigubėjo, įplaukoms sumenkus 5 procentais. Bendrovė pranešė, kad Jonas Samuelsonas, vadovavęs „Electrolux“ daugiau nei aštuonerius metus, šiose pareigose nuo 2025-ųjų nebedirbs. Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, grynieji nuostoliai išaugo nuo 588 mln. iki 1,23 mlrd. Švedijos kronų (105 mln. eurų), pardavimų pajamoms sumažėjus nuo 32,73 mlrd. iki 31,08 mlrd.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 10,2 proc. mažesnė nei pernai kovą – 428,7 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį (kovą, palyginti su vasariu) kainos pakilo 0,5 procento. Supirkimo apimtys per mėnesį išaugo 8 proc., per metus – 5,2 proc. iki 78,8 tūkst. tonų. Vien tik aukščiausios rūšies pieno supirkta 66,2 tūkst. tonų – 7,8 proc. daugiau nei pernai kovą. Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 3,9 proc.

Kol Lietuvoje dėl ypač išaugusių kainų ir palūkanų įsigyti net ir nedidelį butą daugeliui atrodo misija neįmanoma, kitur, pavyzdžiui, Italijoje, namui užteks vos 1 euro. Tiesa, viskas nėra taip paprasta, kadangi nusipirktą nekilnojamąjį turtą (NT) reikės renovuoti. Vis tik nenorintiems pirkti ir po to remontuoti griuvėsių, yra ir kita, taip pat labai patraukli galimybė. Kur kas geriau išsilaikę namai, kuriems nereikia didelės priežiūros, yra siūlomi už, pvz., 7 tūkst. ar 12 tūkst. eurų.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad, siekdama paremti nacionalinę valiutą, dar metus reikalaus, kad pagrindiniai eksportuotojai didžiąją dalį savo pajamų užsienio valiuta konvertuotų į rublius. Per dvejus metus nuo tada, kai Vakarai, reaguodami į Rusijos karinį puolimą Ukrainoje, įvedė plataus masto finansinių sankcijų, Maskva taikė griežtą kapitalo kontrolę, siekdama palaikyti rublio vertę.

Italija šeštadienį iškvietė Rusijos ambasadorių po to, kai Maskva paskelbė, jog Italijos šildymo sistemų gamintojos „Ariston Thermo Group“ patronuojamoji įmonė perduodama „laikinam valdymui“, kurį vykdys valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“. „Vyriausybė prašo paaiškinimų dėl „Ariston Thermo Group“ nacionalizavimo klausimo“, – socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“) pranešė užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.

Dažna kliūtis žmonėms, svarstantiems apie atostogas, yra išlaidos, tačiau yra kūrybingų būdų, kaip jas apeiti. Jei svajojate apie poilsį nuo įtampos darbe, galbūt įsivaizduojate ramią atostogų savaitę arba turiningą ilgąjį savaitgalį. Tačiau kai kurie žmonės renkasi ką nors ambicingesnio, skelbia portalas „Euronews“. Šios pertraukos, vadinamos mažomis akademinėmis atostogomis arba pertraukomis nuo darbo, apima tiek išėjimą iš darbo, tiek atostogas, tiek tiesiog nuotolinį darbą kitoje vietoje.

JAV automobilių pramonės milžinė „Ford Motor Co.“ grynojo pelno per pirmąjį metų ketvirtį uždirbo 24 proc. mažiau nei prieš metus, pirmiausia dėl vis dar smarkiai nuostolingo elektromobilių gamybos padalinio, o tai privertė gamintoją atidėti dalį investicijų planų. Anot bendrovės pranešimo, grynasis pelnas sumažėjo nuo 1,757 mlrd. iki 1,332 mlrd. dolerių, pardavimų pajamoms augus 3 proc. iki 42,8 mlrd. dolerių. Suderintas pelnas akcijai didėjo iki 0,49 dolerio.

Penktadienį statistikos biuro INE paskelbtais duomenimis, Ispanijoje metų pradžioje išaugo nedarbas. Nedarbo lygis pirmuoju ketvirčiu nuo 11,8 proc. pakilo iki 12,29 proc. Bedarbių skaičius išaugo 117 000 ir pasiekė 2,98 mln. Tuo pat metu, lyginant su praėjusiu ketvirčiu, dirbančiųjų skaičius sumažėjo 139 700 iki 21,25 mln.

„Google“ patronuojančioji bendrovė „Alphabet Inc.“, įplaukų ir pajamų pirmąjį šių metų ketvirtį gavusi daugiau nei pranašavo analitikai, paskelbė pirmąkart veiklos istorijoje mokėsianti dividendus. Pasak „Alphabet“ pranešimo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, grynasis pelnas ūgtelėjo 57 proc. iki 23,66 mlrd. JAV dolerių, arba 1,89 dolerio akcijai. Pardavimų pajamos augo 15 proc. iki 80,54 mlrd. dolerių.

JAV informacijos technologijų milžinės „Microsoft Corp.“ grynasis pelnas per metus išaugo penktadaliu, pardavimų pajamos – nedaug kukliau, o abu rodikliai pranoko Volstrito analitikų lūkesčius. Pasak korporacijos pranešimo, grynasis pelnas finansinių metų trečiąjį ketvirtį (sausio-kovo mėnesiais), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, ūgtelėjo nuo 18,3 mlrd. iki 21,94 mlrd. JAV dolerių, arba 2,94 dolerio akcijai. Pardavimų pajamos augo nuo 52,86 mlrd. iki 61,86 mlrd. dolerių.

Švedijos prekių eksportas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, sumenko 10,7 proc. iki 176,2 mlrd. kronų (15,1 mlrd. eurų), importas – 8,2 proc. iki 171,4 mlrd. kronų (14,7 mlrd. eurų), penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Eksportas vien tik į kitas Europos Sąjungos valstybes nares sunyko 10,3 proc. iki 97,8 mlrd. kronų, importas iš jų – 7,9 proc. iki 116 mlrd. kronų. Šie rodikliai prekyboje su kitomis šalimis – nuosmukis atitinkamai 11,3 proc. ir 9 procentais.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį pareiškė, kad JAV ir Kinija surengs pirmąsias oficialias derybas, skirtas susirūpinimą keliantiems dirbtinio intelekto klausimams spręsti. „Sutarėme surengti pirmąsias JAV ir KLR [Kinijos Liaudies Respublikos] derybas dėl dirbtinio intelekto, kurios vyks artimiausiomis savaitėmis“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ už 2023 metus išmokės 52,4 mln. eurų dividendų arba 9 centus vienai akcijai. Akcininkai penktadienį susirinkime patvirtino valdybos siūlymą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. Bendrovės akcininkai sprendė dėl 170,9 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio 118,5 mln. eurų bus perkelta į kitus finansinius metus.  Pernai bendrovė akcininkams išmokėjo 35 mln. eurų, arba 6 centus akcijai.

Lietuvos gyventojams tiekiamos gamtinės dujos yra brangiausios, o elektros energija – viena iš brangiausių iš visų Europos Sąjungos šalių. Tokius praėjusių metų antrojo pusmečio oficialius duomenis pateikė ES statistikos agentūra „Eurostat“, palyginusi energetikos produktų kainas pagal gyventojų perkamąją galią. Buitiniams vartotojams Lietuvoje 2023 m. pabaigoje gamtinės dujos kainavo 19,2 euro už 1000 kWh, Latvijoje – 11,25 euro, Estijoje – 8,81 euro, o Lenkijoje – 11,31 euro.

Rusijos centrinis bankas nepakeitė palūkanų normų, prezidentui Vladimirui Putinui perspėjus pirma laiko nemažinti skolinimosi kainos. Maskva pernai savo pagrindinę palūkanų normą padidino iki 16 proc., kad suvaldytų staigiai kylančią infliaciją, Rusijos valiutai klibant po Vakarų sankcijų našta. Centrinis bankas penktadienį pranešė, kad palūkanas mažinti dar per anksti, mat metinis infliacijos rodiklis šiuo metu siekia 7,8 proc. ir viršija oficialų 4,0 proc. planinį rodiklį.

Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ 2023-iaisiais uždirbo 20,7 mlrd. zlotų (4,8 mlrd. eurų) grynojo pelno. Palyginti su ankstesniais metais, pardavimų pajamos augo 32 proc. – nuo 282,4 mlrd. iki 372,8 mlrd. zlotų (86,3 mlrd. eurų), o suderintas EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų) – nuo 40,8 mlrd. iki 42,24 mlrd. zlotų (9,8 mlrd.

Degalai Baltijos valstybėse per pastarąją savaitę atpigo. Nepakito tik benzino kainos Latvijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausias degalai išliko Lietuvoje. Brangiausias benzinas – Estijoje, o dyzelinas – Latvijoje. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje sumažėjo nuo 1,624 iki 1,589 euro, Taline – nuo 1,839 iki 1,809 euro, o Rygoje – nepakito – 1,764 euro.

Kinijos kapitalo išmaniųjų elektros skaitiklių gamybos įmonė „Elgama-Elektronika“ valstybės elektros tinklus modernizuojančiai Lenkijos bendrovei „Stoen“ už 45 mln. eurų tieks išmaniuosius skaitiklius, pranešė „Elgama-Elektronika“. „Su šia bendrove, kuri yra didesnė nei lietuviškasis „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO), pasirašėme 45 mln. eurų vertės sutartį, kuri numato, kad per dvejus metus turėsime Lenkijos rinkai pagaminti 380 tūkst.