Sveikata

Dar ką tik įstaiga sveikatos apsaugos ministro kaip pavyzdinė rajono gydymo įstaiga pristatinėta Joniškio ligoninė išgyvena sunkius laikus – Vidaus ligų skyriuje neliks 75 proc. gydytojų, trumpėja ir Skubios pagalbos skyriaus darbas. Konstatuojama, kad ir kitose ligoninėse situacija ne geresnė – gydytojų nesiseka privilioti ir 4–5 tūkst. eurų „į rankas“ siekiančiomis algomis.

Nors nemažai gyventojų vis dažniau stumiami susimokėti už įvairias medicinines paslaugas, kurios šiaip priklausytų nemokamai, apsilankymai pas odontologus jau daugybę metų priverčia kaip reikiant patuštinti kišenę. Net ir nuėjus gydyti dantų į polikliniką, už medžiagas žmogus turi susimokėti pats.

Kaip senti lėčiau ir kuo ilgiau išlikti gyvybingam? Šis klausimas ne tik rūpi daugeliui žmonių, bet yra ir intensyvių mokslinių tyrinėjimų objektas. Profesorius Albertas Skurvydas išskiria 9 pagrindinius mokslo pagrindžiamus veiksnius, kurie ilgina žmogaus gyvenimą ir gerina jo kokybę. Bet tai gali likti tik tuščia teorija, jeigu jų praktiškai nerealizuosime savo gyvenime.

Sėslus gyvenimo būdas, padidėjęs dėmesys išvaizdai ir pagerėjusi diagnostika augina klastingos ligos – venų varikozės – mastus. Tiesa, gydytojai pažymi, jog šiai ligai daugiausiai įtakos turi paveldimumas – serga ištisos kartos. Kita vertus, kone kas antra moteris šiandien susiduria su vienais ar kitais venų varikozės požymiais. Venų varikozė – itin dažnas sutrikimas, užklumpantis tiek dar jaunus, tiek garbaus amžiaus žmones.

Lietuvoje nėščiosios valstybės biudžeto lėšomis skiepijamos dviem vakcinomis, tęsiantis Europos imunizacijos savaitei primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Viena iš jų – sezoninio gripo vakcina, skirta nėščiosios, vaisiaus apsaugai ir naujagimio apsaugai nuo gripo, iki jį patį bus galima apsaugoti skiepijant. Antroji vakcina – nuo kokliušo apsaugo ne tik būsimą mamą bet ir naujagimį. Nėščiųjų skiepijimas nuo gripo jau žinomas ir suprantamas daugumai.

Rokiškio rajono savivaldybė patvirtino naują finansinės paramos gydytojams skyrimo tvarką, pagal kurią į rajoną dirbti atvyksiantiems specialistams numatoma 15 tūkst. eurų vienkartinė išmoka. Visgi, pasiūlyme yra ir papildomų sąlygų – gydytojas turi įsipareigoti savivaldybėje dirbti ne trumpiau kaip 2 metus, ne mažesniu kaip vieno etato krūviu ir deklaruoti gyvenamąją vietą Rokiškyje. Šiais metais gydytojų pritraukimui suplanuotas 100 tūkst.

Ankstyvųjų vėžio atvejų, diagnozuotų jaunesniems nei 50 metų žmonėms, pasaulyje padaugėjo net 79 proc. JAV Amerikos vėžio draugija pranešė, kad vėžiu sergančių asmenų demografinė sudėtis vis labiau keičiasi: nuo vyresnio amžiaus asmenų pereinama prie vidutinio amžiaus žmonių. Nors nuo 1995 m. iki 2020 m. bendras vyresnių nei 50 metų žmonių sergamumas vėžiu mažėjo, pastebimai padaugėjo jaunesnių nei 50 metų žmonių, skelbia CNN.

Netrukus vyksiančiame Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO) susitikime turėtų būti priimtas sprendimas, kaip sumažinti mirčių skaičių ir koordinuoti tarptautinius veiksmus pandemijos metu. Konsensuso 194 PSO valstybės narės sieks nuo pirmadienio Ženevoje. „Bus sunku“, – teigė vienas derybininkų. Stringant susitarimui derybininkai pristatė sutarties projektą, kuris buvo radikaliai sutrumpintas lyginant su pasiūlymu, pateiktu prieš Velykas. Dabartinio projekto apimtis – 23 puslapiai.

Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta šešiems žmonėms, du iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9896. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Šiais metais Lietuvoje jau registruoti 22 susirgimo tymais atvejai, tai yra beveik septynis kartus daugiau nei praėjusiais metais, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo teigimu, 70 proc. visų susirgusiųjų buvo nepaskiepyti arba jų skiepijimo būklė nežinoma. Be to, 40 proc. susirgusiųjų tymais gydyti ligoninėse.

Nutukimas, regos sutrikimai, stuburo ligos – tai tik keletas problemų, su kuriomis susiduria Lietuvos moksleiviai. Kaip teigia gydytojai, tai susiję ne tik su mažu fiziniu aktyvumu, bet ir su nuolatiniu naudojimusi telefonu ir kompiuteriu. Mat tai vaikams kelia įtampą, nervingumą, neretai pykčio priepuolius. Pasak fizinio ugdymo mokytojų, didėjant vaikų poreikiams, labai svarbu, kad moksleiviai mokyklose kuo daugiau sportuotų ir aktyviai leistų laiką. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Dažnai kalbama apie fizinės sveikatos, sveikos mitybos ir mankštos svarbą. Tačiau žmonės nepakankamai vertina ir nekreipia dėmesio į būtinybę pakankamai miegoti. Tinkamas miegas yra labai svarbus gyvenimo kokybei, taip pat psichinei ir fizinei sveikatai. Gera miego kokybė didina pasitenkinimą gyvenimu ir produktyvumą, ypač jaunystėje.

Valstybines ligonių kasas atakuoja sukčiaujantys medikai. Reikalauja sumokėti už paslaugas, kurių iš tiesų neatliko. Ypač šiuo metu išpopuliarėjo slauga namuose, už kurią Ligonių kasos pernai medikams paklojo per 30 milijonų eurų, tad dabar jau ir teisėsaugininkai aiškinasi, kokią dalį šių milijonų medikai pasisavino net neiškėlę kojos iš savo kabineto. Medikai iš pacientų ir toliau reikalauja įvairiausių neteisėtų priemokų, sukčiauja ir odontologai.

Seimas po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tam tikrais atvejais leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas, siekiant suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams. Už tokias eilės įstatymų pataisas po svarstymo antradienį balsavo 104 Seimo nariai , prieš – vienas, susilaikė aštuoni parlamentarai. Kad pataisos galutinai įsigaliotų parlamentarai turės balsuoti dar kartą.

Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – sparčiai plinta visame pasaulyje. Jos plinta ir kai kuriose Pietų bei Vakarų Europos šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kt. Prognozuojama, kad dėl klimato kaitos šios ligos pasieks dar daugiau kol kas jų nepaveiktų teritorijų.

Šilutės muziejininkai pristato, kaip atrodė ir ko būdavo galima įsigyti Mažosios Lietuvos vaistinėse prieš daugiau nei šimtą metų.  Tarp eksponatų – ir nuodai, ir skystas eteris, ir net barsuko taukai. Tiesa, jų pirkėjai vaistininko prašydavo ypač susigėdę. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė rodo vaistų mišinius, iš kurių XIX amžiaus pabaigos, XX-ojo pradžios vaistininkai gamindavo vaistus.

Mokslininkai mano, kad jiems pavyko atskleisti, kaip nesveiko maisto vartojimas didina vėžio riziką. Singapūre atliktame tyrime buvo nagrinėjamas metilglioksalio – junginio, išsiskiriančio organizmui skaidant saldų ir riebų maistą, – poveikis genui, padedančiam kovoti su augliais.

Kas ketvirta moteris pasaulyje ir kas aštuntas vyras turi veninės kraujotakos nepakankamumą. Venų varikozė sukelia ne tik estetinių problemų, bet ir fizinių nepatogumų. Apie venų varikozę TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ papasakojo profesorius Alvydas Unikauskas. Jis taip pat patarė, į kokius simptomus nevalia numoti ranka.  Laidoje „Kviečiame daktarą“ apsilankė viešnia. 45 metų Vilma skundėsi, kad venų varikozės simptomus pastebėjo būdama vos 25-erių.

Į VUL Santaros klinikas skubiai atvežtas insulto ištiktas garbaus amžiaus pacientas. Gydytojai nedelsdami imasi jį gelbėti pasitelkę šiuo metu patį pažangiausią gydymą – be didelių pjūvių per kraujagysles nukeliaujama iki smegenų kraujotakos ir krešulys pašalinamas. Nors jis atrodo visai nedidelis, laiku nepatekus į medikų rankas pacientą galėjo pražudyti.