stresas

Europoje 2023 metais buvo rekordiškai daug „ekstremalaus karščio sukelto streso“ dienų, pirmadienį pranešė dvi pagrindinės klimato stebėtojų organizacijos, pabrėždamos vis pavojingesnių vasarų grėsmę visame žemyne. Kontrastingų kraštutinumų metais Europa patyrė ne tik svilinančius karščius, bet ir katastrofiškus potvynius, alinančias sausras, smarkias audras ir didžiausią savo istorijoje miško gaisrą. Šios nelaimės padarė milijardų eurų žalą ir paveikė daugiau kaip 2 mln.

Viena iš šešių – tiek Lietuvoje gyvenančių vaisingo amžiaus šeimų susiduria su nevaisingumo problemomis, o medikai sutartinai tvirtina, kad poros visame pasaulyje pirmą kartą tėvais tampa vis vėlesnio amžiaus.  Lietuvoje yra 153 000 žmonių, susiduriančių su sunkesnėmis ar lengvesnėmis nevaisingumo problemomis.

TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ Alvydas Unikauskas prakalbo apie streso daromą žalą. Pasak profesoriaus, net keletą savaičių ar mėnesių patiriamas nuolatinis stresas gali būti labai žalingas ir sutrikdyti beveik 10 organizmo funkcijų. A. Unikauskas pastebi, kad nors daugelis pacientų stengiasi sveikai maitintis ir sportuoti, vis dėlto, kenčia nuo nuolatinio streso.

Kovo mėnesį vis dar danguje dažniau sutinkant pilkus debesis nei saulės spindulius neretai pasijuntame prislėgti. Tačiau tam pakeisti tereikia suaktyvinti endorfinus, dar vadinamus „laimės hormonais“. Tam yra keli paprasti būdai. Įtraukus vos kelias veiklas į savo rutiną „laimės hormonų“ išsiskirs daugiau. „Ąžuolyno klinika“ savo „Facebook“ puslapyje pasidalijo keliais patarimais, kaip suaktyvinti „laimės hormonų“ išsiskyrimą. Juos pritaikę galėsite jaustis laimingesniais.

Visi žmonės nori gyventi kuo ilgiau, sulaukti 100 metų, džiaugtis gera savijauta ir kuo rečiau varstyti gydytojų kabinetų duris, tačiau apie sveikatą dažniau susimąstome sulaukę vyresnio amžiaus. Tuomet pradedame ieškoti stebuklingų eliksyrų, kurie padėtų gyventi kuo ilgiau. Tačiau jokio stebuklingo vaisto nėra. Norėdami būti sveiki, turime savo sveikata rūpintis visą gyvenimą.

Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgai besitęsianti emocinė įtampa turi nemažai įtakos įvairiems širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimams, pavyzdžiui, aukštam kraujo spaudimui, cholesterolio lygio pokyčiams, krešulių susidarymui ar nereguliariam širdies ritmui. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja kardiologė Teresa Čiuplinskienė aiškina, kad stresas sukelia įvairius uždegiminius procesus organizme, todėl gali apsunkinti daugybę esamų ir prisidėti prie naujų ligų vystymosi.

Su įtampa susiduria daugelis šiuolaikinių žmonių. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas drauge su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene aptarė ne tik streso daromą žalą, bet ir patarė, kaip su tuo kovoti. Stresas kenkia visam organizmui A. Unikauskas pastebi, kad nors daugelis pacientų stengiasi sveikai maitintis ir sportuoti, vis dėlto, kenčia nuo nuolatinio streso.

Šie metai mokiniams permainingi. Keitėsi ugdymo programos, atsirado tarpiniai atsiskaitymai. Patys mokiniai ir administracija įžvelgė daug trūkumų, kurie mokiniams kelia stresą. Tačiau, NŠA direktorės manymu, tinkamo laiko pokyčiams niekada nėra, o šios naujovės pradėtos svarstyti dar prieš 8 metus.

Per pastaruosius metus auga depresijos simptomus jaučiančių gyventojų skaičius. Paskutiniais duomenimis, Lietuvos gyventojų savo sveikatos tyrimas parodė, kad 2019 m. švelnius depresijos simptomus jautė 13,1 proc. visuomenės, o tarp 15-34 metų gyventojų šis skaičius siekė 31 proc. Emocinę sveikatą visuomenėje taip pat stipriai paveikė ir pandemija bei karantinas.