lenkija

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį paskelbė, kad Europos Sąjungos ir NATO narė sustiprins savo žvalgybos tarnybas, atsižvelgdama į sabotažo bandymus ir susirūpinimą dėl kaimyninės Rusijos. Apie tai pranešta praėjus kelioms dienoms po to, kai Lenkijos teisėjas Tomaszas Szmydtas (Tomašas Šmidtas) pabėgo į kaimyninę Baltarusiją, artimą Rusijos sąjungininkę, kur, kaip pranešama, paprašė politinio prieglobsčio. Varšuvos prokurorai pradėjo tyrimą dėl galimo jo šnipinėjimo.

CBOS balandį atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti, ar lenkai imasi kokių nors veiksmų dėl galimo pavojaus, kad Rusija užpuls jų šalį. Kovą atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei 50 proc. lenkų jų šalies užpuolimą laiko tikėtinu. Tačiau 62 proc. apklaustųjų prisipažino tam niekaip nesirengiantys. Vis dėlto 18 proc. sakė, kad ėmėsi bent vieno pasirengimo būdo, dviejų ėmėsi 11 proc. apklaustųjų.

Lenkijos valdžia išskirs daugiau nei 340 mln. eurų pasienio įtvirtinimams su Baltarusija įrengti. Norima sieną paversti „neįveikiama“ ir ruošiamasi naujiems migrantų antplūdžiams. „Pati užkardų modernizacija, greičiausiai, kainuos apie 1,5 mlrd. zlotų (apie 343 mln. eurų – red. past.), ir būtent tiek reikia išskirti, kad tos užkardo iš tiesų suveiktų“, – PAP cituojamas Lenkijos gynybos ministro pavaduotojas Cezary’us Tomczykas.

Varšuvos Bialolenkos rajone esančiame didžiuliame prekybos centre sekmadienio rytą kilo gaisras, pranešė ugniagesiai. Pranešime sakoma, kad dega daugiau kaip 80 proc. centro, kuriame įsikūrę 1,4 tūkst. parduotuvių ir paslaugų vietų. Gelbėjimo operacijas vykdo 50 komandų, įskaitant cheminių medžiagų ir aplinkos specialistus.

Pasienį su Baltarusija aplankęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas šeštadienį pareiškė, kad jo šalis susiduria su stiprėjančiu hibridiniu karu. D. Tuskas aplankė pasienio teritoriją ir susitiko su lenkų pasieniečiais bei kariais po pranešimų, kad Baltarusijos slaptoji policija gabena šimtus migrantų prie sienos su Lenkija, bandydama suorganizuoti koordinuotą mėginimą kirsti sieną.

Lenkija teigia tapusi vienu iš pagrindinių Maskvos kibernetinių atakų taikinių: nuo sausio Rusijos kibernetinių atakų skaičius išaugo iki 60 proc., o per pastaruosius šešis mėnesius – 130 proc., penktadienį pranešė dienraštis „Rzeczpospolita“. Leidinys cituoja Izraelyje įsikūrusios kibernetinio saugumo grupės „Check Point Software“ atliktą analizę, kurioje teigiama, kad Lenkijos įmonės beveik 1 430 kartų per savaitę nukenčia nuo kibernetinių atakų.

Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ duomenimis, nuo sausio kibernetinių atakų skaičius išaugo 60 proc., o per pastaruosius šešis mėnesius – 130 proc. Straipsnyje remiamasi Izraelio bendrovės „Check Point Software“ (CP) tyrimu, jame sakoma, kad Lenkijos įmonės beveik 1430 kartų per savaitę nukenčia nuo kibernetinių atakų. Vengrijoje šis skaičius yra 1 390, Vokietijoje – 1 011, Latvijoje – 660. Čekijoje institucijos turi atremti daugiau nei 2 tūkst. išpuolių per savaitę.

Iš Lenkijos pabėgęs Varšuvos administracinio teismo teisėjas Tomaszas Szmydtas pirmadienį Minske paprašė Baltarusijos valdžios „globos ir apsaugos“. Per spaudos konferenciją Minske jis sakė, kad buvo priverstas palikti Lenkiją, nes „nesutinka su dabartinės valdžios politika ir veiksmais“, tvirtino, jog buvo persekiojamas ir bauginamas dėl savo nepriklausomų politinių pažiūrų.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas siūlo palei sieną su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi ir Baltarusija įrengti bunkerių ir tranšėjų gynybinę liniją, rašo „ABC News“. Ministras sakė, kad metalinė užtvara pasienyje su Baltarusija jau stiprinama siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai.